BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sriubos receptas pagal Toma

2013-02-26 parašė pachmielo

Kol marinuojasi savo sultyse mano sriuba, pamaniau, kad nuodemė nepasidalinti ja su kuo nors. Kadangi šalia nieko nėra, tai bent pasidalinsiu receptu.
Mums reikės: visko kas tik yra šaldytuve…
Bet pradėkim iškart nuo gaminimo. Pusė puodo vandens (turint galvoje, kad darysime pilną puodą sriubos ir ne kitaip) uždėdame ant vidutinės ugnies, įmetame 6 faršo dešreles (didesnes tas). Negaištame laiko ir iškart skutame bulves, man užteko 3 nedidelių. Jau prie rankos ir morkų maišelis – užteko vienos didelės. Dar yra vienas svogūnas – pagalvojame kaip gerai, kad užsiliko – nulupame.
Vanduo jau turėjo užvirti, primažiname ugnį, šaukštu išgraibome kas plaukioja pavilšiuje (o kaip taisyklė kažkas plaukioja). Smulkiai kubeliais supjaustome bulves ir iškart į puodą, kaip priklauso – žiupsnelis druskos. Smulkiai kubeliai sukapojame morką ir į lėkštę – dar palauks savo eilės, nes pjaustymo lentelė tik viena, o jau reikia pjaustyti svogūną – vėlgi smulkiai kubeliais. Iš įpročio prie svogūno papjaustome lašinuko, visai nedaug – tik dėl kvapo. Tuo metu jau galime pilti į puodą smulkintą morką, o į atsilaisvinusią lėkštę svogūną (viskas pakaitomis, kad daug lėkščių neplauti). Kaip brolis mokė: be paprikikės čia jau neapsieisim, reikės beveik pusės. Supjaustome, kaip jau galite nuspėti – smulkiai kubeliais. Į įkaitintą keptuvę pabarstom lašinukus, kai tik aptirpsta beriame svogūnus, nuolat maišome, kad gražiai apkeptų. Pamačius kaip mažai lašinukų lendame į šaldytuvą, išsitraukiame vytintos dešros. Geras daigtas, bet gaila sunaudoti – dar pravers sumuštiniams. Atpjauname kelis permatomus griežinėlius, dar pasmulkiname, kad daugiau atrodytų ir metame į keptuvę kol dar nepridegė svogūnai. Greitai ant viršaus paprikikės, pamaišome ir už poros minučių išjungiame. Ištraukiame jau išvirusias dešreles (jau į naują lėkštę, nes anos dar prireiks). Visą keptuvės turinį sukratome į puodą, pamaišome.
Sekantis etapas – pievagrybiai ir poras. Į lėkštę (tą pirmąją) suberiame pievagrybius, nuplauname. Supjaustome. Čia jau smulkiais kubeliais neišeis, geriau griežinėliais ar pagal fantaziją. Poras pjaustomas griežinėliais – čia geriau neeksperimentuokite. Kelias minutes pakepame pievagrybius (nepagailėkite aliejaus). Tada į keptuvę suberiame porą ir pastoviai maišome. Bebaigiant kepti įpilame saldžiaaštrio padažo, jei tokį turite (aš, pasirodo, turėjau). Dar už kelių minučių tai suberiame į puodą ir vėl pamaišome.
Paragaujame viralo. Prisimename, kad egzistuoja prieskoniai: įmetame kelis lauro lapus, įberiame pipiriuku, šiaip kažkokių prieskonių mėsai ar kas po ranka. Išmaišome, paragaujame… Jau geriau.
Išimtos dešrelės jau šiek tiek atvėsusios. Nulupame tris, dar tris pasiliekame vakarienei. Nuluptas dešreles supjaustome… o taip – smulkiai kubeliais. Nulupame dygti pradėjusį česnaką. Nenusimename, kad jis jau apdžiuvęs ir suminkštėjęs. Pasirodo, nuėmus vieną sluoksnį, viduje randame kietą, gražų vaiką česnakiuką. Sutraiškome jį be gailesčio – jausmams virtuvėje ne vieta. Pamąsčius, kad tai dar ne viskas ką turiu šaldytuve, išsitraukiame krabų lazdelių. Nesibaiminkite, toks geras daigtas jūsų sriubos tikrai nepagadins. Į įkaitintą keptuvę sudedame pjaustytas dešreles, apkepame kol paskrus, beriame supjaustytas krabų lazdeles bei česnaką. Visą tai suberiame apkepę sukratome į keptuvę, pamaišome, ragauti čia jau nebereikia – kaip bus taip. Uždengtu dangčiu dar 5 min paverdame, o tada išjungiame ir einame rašyti recepto.
Parašius, prisimename, kad sriuba kaip tik turėtų būti tinkamos temperatūros ir reikia eiti valgyti. Dar prieš tai pasidarome du sumuštinius su sūriu ir dešra (ne, ne du skirtingus, abu su sūriu ir dešra). Kad ir kokia soti būtų sriuba, sumuštinis prie jos bus kaip uoga ant torto. Šaukštas grietinės į lėkštę. Paragaujame… Sweet Lord Nigga Fingah Likin‘ Good… Gardu.

P.s. Darydami sriubą pasiimkite čipsų, nes neįgudusiam šefui tai užtrunka apie 1,5 valandos.

Rodyk draugams

Sesei prašant

2009-12-11 parašė pachmielo

Mano sese paklausė manęs šiandien: apibūdink terminą „iššūkis”.

Aham… nelengva. Reikia pagalvoti. O kodėl gi man to nepadarius bloge?!?  Taip bent nepamiršiu ką sugalvojau + bus motyvacija parašyti kažką protingo, nes kažkas gali ir paskaityti.

Taigi pradedam. Iššūkis… iššūkis. Iššūkisiššūkisiššūkis… Trūksta motyvacijos. Juk rašau dėl sesės. Daryčiau tai dėl kokios gražutės draugės jau būčiau išlaužęs bent ką nors kas atrodo protingai. Na tai ką dabar darau, ko gero, ir yra iššūkis, iššūkis padaryti tai ką norėjau. Tai problema. Iššūkis = Problema? Ne, Problema > Iššūkis, t. y. problema iškyla savaime, iššūki sukuri pats norėdamas spręsti problemą. Dabar į galvą ateina tikslų ir uždavinių formavimas rašant projektus. Iššūkis = uždavinys tikslui įgyvendinti? Jau kažkas arčiau. Bet jei uždavinys paprastai įgyvendinamas ar tai vis tiek iššūkis? Neeeee, čia jau be čierkelas nesuprasi.

Gal jau laikas parašyti galutines išvadas, tikslų apibrėžmą. Taigi va: Iššūkis - būsena kai šauksmas sklinda iš vidaus (iš kambario, iš pastato, iš bačkos). PVZ. Jonui nusivedus Marytę į kamarą pasigirdo iššūkis.

Atleisk, ses, eilinį kartą prisvaigau, teks pačiai galvoti. O jei kas nors žinot kaip apibūdinti šią sąvoka - parašykit, pagelbėkit.

Rodyk draugams

Sestadienio vakaro mintys

2009-11-08 parašė pachmielo

Sestadienis… ir as tokiu metu kaip nedoras sunus palaidunas ir vel girtas. Keliems dabar Dievo isakymams as nusizengiu… keliems zmogaus? Ar Dievas turi nusakyti koks turi buti zmogus, ar zmogus turi is savo paties nuodemiu issirinkti blogiausias? Dievas juk yra tyras, pagal savo atvaizda zmogu sukures turbut padare klaida, lipdytas molis buvo su priemaisomis tikriausiai. Tukididas minejo, kad zmogaus samone nesikeicia per amzius, todel jis pasmerktas kartoti tas pacias klaidas. Isties velnio lasai jau tada buvo zmogaus elgsenos veiksnys. Krikscionybe nesieke uzgdrausti alkoholio (kaip Dievo krauja dalijo raudonaji vyna pamaldiesiems). Lietuvoje alkoholiniai gerimai taip pat nera naujiena, jau pries “Vieninteli Dieva” pilste midu savo valioje, bei turi gilias vartojimo tradicijas.

Visgi pasikapscius giliau… kodel as tai rasau??? Ko gero nepaisant tu visu pasiteisinimu jauciuosi nusidejes… Nusidejes pries artimuosius, savo sali, galu gale pries savo kuna ir prota. Iskart prisipazystu, kad nepasikeisiu, ne dabar… Tiesiog tai mano pamastymai apie alkoholi… arba alkoholio pamastymai apie mane.

Rodyk draugams

Ruduo žudikas

2009-10-23 parašė pachmielo

Ruduo… Viskas keičiasi… Ko gero tai žudymo ir mirties metas: naktis žudo dieną, gamta žudo tai ką sutvėrė pavasarį, kažkas žūsta kiekviename žmoguje. Galbūt tai tiesa.

Matau kaip ant obels kabo paskutinis raudonas obuoliukas, kuris trokšta sulaukti dar vieno saulėtekio. Šiandien ypač saulėta, tarsi prieš pasinerdama į tamsą saulė nori atsisveikinti, kaip ir tas beržas už lango, kuris nusidažė auksine spalva prieš įsiliedamas į niūrų rudeninio miesto vaizdą. Jaučiu, kad ir man darosi sunku kvėpuoti. Ar tai dėl žudikiško rudens ar dėl tos žavios mergaitės, kuri man šiandien nusišypsojo?

Kaip tai atsitiko, kad nuo “nuostabaus lietuviško rudens” priėjau prie “rudenio žudiko”? Kaip jau minėjau - viskas keičiasi… O tas obuoliukas, apie kurį rašiau, nebesulaukė dar vieno saulėtekio, labai jau skanus jis man pasirodė.

Rodyk draugams

Koks nuostabus lietuviškas ruduo

2009-10-21 parašė pachmielo

Sveiki, pirmuoju savo blogo įrašu norėčiau su visais pasidalinti džiaugsmu kaip gera gyventi Lietuvoje. Kur kitur taip nuostabiai atsiskleidžia ruduo, tik apsižvalgykit… Ryte žingsniuojant į darbą jaučiu kaip šaltukas kutena skruostus, šalna išpaišo baltai žolę ir krūmus. Atėjus į darbą maloniai kaista nušalusios rankos. Taip, daug praranda, kurie į darbą važiuoja mašina. Grįžtant iš darbo dažnai prausia mano veidą šaltas lietutis, jau šaltis būna paleidęs žemelę iš savo gniaužtų, kuri suminkštėja, ir kiekviename žingsnyje palieku savo pėdsaką… vėlgi mašina tik trukdytų tuo džiaugtis.

Grįžtu į šiltus namus… ne, dar ne… Apsimaunu močiutės megztas vilnones kojines, antrą megztinį ir šaliką… štai, dabar jau namai šilti. Už tai ko gero reikia dėkoti centrinio šildymo stebuklui, kuris išvaduoja mane iš pusės mano muziejininko algos (ačiū aukščiausiajam - sumažino 5 proc algą, nes išvis nežinočiau kur dėti pinigų). 

Džiugiai nuteikia mūsų šaunios valstybės televizija, joje vien meilė… Meilė nužudyto teisėjo mažai mergaitei, panaši meilė mūsų darbščiojo seimo paprastiems žmonėms, kurie atsidėkoti eina miniomis.

Pasikrovęs gerų emocijų prisimenu savo kaimyną, kuris, tikriausiai, tuo metu maudosi Viduržemio jūroj prie Kipro krantų. Kaip tikras lietuvis aš džiaugiuosi kaimyno laime, todėl iš džiaugsmo nusigeriu iki komos ir einu miegoti.
Štai kokia laimingo lietuvio nuostabi diena.

Rodyk draugams